Šiuolaikinėje visuomenėje nuolat kalbama apie stresą, nuovargį ir darbų gausą. Tačiau viena iš didžiausių šių laikų problemų – tai perdegimo sindromas. Jis dažnai vadinamas „šiuolaikinės visuomenės liga“, nes pasireiškia tiek tarp aukštas pareigas užimančių specialistų, tiek tarp jaunų darbuotojų ar net studentų. Nors daug kas yra girdėjęs apie šį reiškinį, ne visi supranta, kokia yra tikroji perdegimo priežastis ir kaip ji vystosi. Toliau šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokie veiksniai dažniausiai lemia perdegimą, kaip jis pasireiškia ir kokių pasekmių galima tikėtis, jei į tai nebus atsižvelgta laiku.
Kas yra perdegimas?
Perdegimas – tai ilgalaikio streso, emocinės įtampos ir perteklinės atsakomybės pasekmė. Jis apibrėžiamas kaip fizinio, emocinio ir protinio resurso išsekimas. Žmogus, patiriantis perdegimą, nebejaučia pasitenkinimo darbu ar veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, tampa apatiškas, dirglus ir dažnai praranda motyvaciją. Nors šis sindromas labiausiai siejamas su profesine veikla, jis gali paliesti ir kitose gyvenimo srityse: tėvystėje, savanorystėje, studijose ar net asmeniniuose santykiuose.
Pagrindinės perdegimo priežastys
1. Per didelis darbo krūvis
Vienas dažniausių veiksnių – nuolat per didelis darbo krūvis. Žmonės, kurie nuolat dirba viršvalandžius, neskiria laiko poilsiui ir atsipalaidavimui, patiria nuolatinį spaudimą. Ilgainiui tai tampa tiesiogine perdegimo priežastis. Darbo krūvio problemą dar labiau sustiprina šiuolaikinė kultūra, kurioje dažnai vertinama „užimtumo romantizacija“ – kuo labiau žmogus apkrautas, tuo labiau jis tarsi laikomas produktyviu ar sėkmingu.
2. Aiškių ribų nebuvimas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo
Šiuolaikinės technologijos leidžia mums būti pasiekiamiems 24/7. Nors tai patogu, ilgainiui žmonės nebeskiria, kur baigiasi darbas ir prasideda asmeninis gyvenimas. Nuolatiniai skambučiai, el. laiškai ar žinutės neleidžia pailsėti, o tai tampa didele rizika perdegimui.
3. Emocinė įtampa ir atsakomybė
Profesijos, kuriose tenka rūpintis kitais – mokytojų, gydytojų, socialinių darbuotojų, psichologų – atstovai dažniau patiria perdegimą. Nuolatinis rūpestis kitų žmonių gerove, jų problemų sprendimas ar skausmo liudijimas išsekina emociškai.
4. Nepakankamas įvertinimas
Motyvaciją stipriai mažina situacijos, kai žmogus negauna pakankamo pripažinimo už savo pastangas. Kai darbas nuolat reikalauja energijos, tačiau grįžtamasis ryšys minimalus arba jo visai nėra, darbuotojas pradeda jaustis nereikalingas, o tai gali virsti viena iš esminių perdegimo priežasčių.
5. Nepakankama kontrolė ir savarankiškumas
Jeigu žmogus nejaučia, kad gali daryti įtaką savo darbui ar gyvenimui, jis tampa tarsi „sistemos dalimi“. Nuolatinis pojūtis, kad sprendimus daro kiti, o ne jis pats, ilgainiui kelia frustraciją, nepasitenkinimą ir psichologinį spaudimą.
6. Perfekcionizmas ir vidinis spaudimas
Dažnai žmonės patys sau tampa griežčiausiais kritikai. Nuolatinis siekis būti nepriekaištingu, bijojimas suklysti ar neatitikti aukštų standartų lemia nuolatinę įtampą. Perfekcionizmas, užuot padėjęs pasiekti aukštų rezultatų, tampa našta, vedančia į emocinį išsekimą.
7. Socialinės paramos stoka
Žmonės, neturintys artimų draugų, palaikančios šeimos ar kolegų, dažniau patiria perdegimą. Emocinės paramos nebuvimas daro žmogų pažeidžiamesnį stresui ir sumažina galimybę „išsikrauti“ bei pasidalinti sunkumais.
Kaip pasireiškia perdegimas?
Perdegimas neturi vienos aiškios išraiškos, tačiau yra keletas būdingų požymių: Nuolatinis nuovargis, net ir po miego. Energijos trūkumas bei motyvacijos sumažėjimas. Susidomėjimo darbu ar veikla praradimas. Dirglumas, nervingumas, pykčio protrūkiai. Sumažėjęs darbingumas ir produktyvumas. Fiziniai simptomai – galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, miego problemos. Jeigu šie simptomai ignoruojami, jie gali virsti rimtais psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip depresija ar nerimo sutrikimai.
Perdegimo pasekmės
Asmeniniame gyvenime
Perdegimas paveikia ne tik darbo sritį, bet ir santykius su artimaisiais. Žmogus tampa užsidaręs, praranda norą bendrauti, o tai gali sukelti konfliktus ar net santykių nutrūkimą.
Profesinėje srityje
Darbo kokybė prastėja, mažėja produktyvumas, dažnėja klaidos. Ilgainiui perdegimas gali privesti prie profesinio identiteto krizės ar net noro visiškai keisti karjeros kryptį.
Fizinė sveikata
Lėtinis stresas ir emocinis išsekimas veikia visą organizmą – silpnina imuninę sistemą, didina širdies ligų riziką, gali lemti virškinimo problemas, lėtinius skausmus.
Kaip išvengti perdegimo?
1. Aiškių ribų nustatymas
Svarbu išmokti atskirti darbo ir asmeninį gyvenimą. Reikėtų riboti darbo el. pašto tikrinimą po darbo valandų, skirti laiko poilsiui bei pomėgiams.
2. Poilsio ir miego svarba
Tinkamas poilsis – vienas geriausių būdų atkurti energiją. Reguliarus miegas, fizinė veikla bei atokvėpio pertraukos darbo metu padeda palaikyti balansą.
3. Emocinės paramos paieška
Draugai, šeima ar kolegos gali padėti išsikalbėti, pasidalinti sunkumais. Kartais naudinga kreiptis ir į psichologą ar psichoterapeutą.
4. Realistiški tikslai
Reikėtų vengti neįmanomų užduočių ar nerealių tikslų sau kėlimo. Žingsnis po žingsnio pasiekimai yra daug efektyvesni ir sveikesni nei nuolatinis perfekcionizmas.
5. Savęs pažinimas
Svarbu suprasti, kada organizmas rodo pirmuosius nuovargio signalus, ir laiku imtis priemonių – atsitraukti, pailsėti, pasikalbėti su artimaisiais ar vadovu.
Išvada
Perdegimas nėra silpnumo ženklas – tai signalas, kad žmogus ilgą laiką gyveno per didelio spaudimo, atsakomybės ar įtampos sąlygomis. Pagrindinė perdegimo priežastis dažniausiai slypi ne vienoje srityje, o yra kelių veiksnių derinys: darbo krūvio, emocinės įtampos, ribų tarp gyvenimo ir darbo nebuvimo bei socialinės paramos stokos. Laiku atpažinus pirmuosius simptomus ir pasirūpinus savimi, galima išvengti rimtų pasekmių tiek asmeninei, tiek profesinei gerovei.