Autorius Nickas Metzgeris
Sven-Åke šiemet prisijungia prie aštuntųjų gretų, o šio vizionieriaus kūrybiškumo rezervuaras pasirodė esąs ypač gilus. Per pastaruosius metus jis išleido daugybę puikių albumų, sudarytų tiek iš naujos, tiek iš archyvinės medžiagos, ir, kaip visada galima tikėtis iš Johansson, yra daug įvairių. Praėjusiais metais peržiūrėjau jo trio su Thomasu Ankersmitu ir Werneriu Dafeldeckeriu „Ny Musik“, kuris maždaug kuo skiriasi nuo šių albumų, ir ta įvairovė yra vienas iš dalykų, kurie man labiausiai patinka Johannsono muzikoje – kad vieno atlikėjo diskografijoje galima klausytis įvairiausių unikalių muzikinių koncepcijų. Šiame rašte kalbama apie du Liuksemburge įsikūrusio Ni-Vu-Ni-Connu leidimus, vieną iš praėjusių metų pabaigos ir vieną iš šių metų. Palikimui Ni-Vu-Ni-Connu yra nepriklausoma filmų ir muzikos gamybos įmonė, kurią 2012 m. įkūrė Antoine’as Prumas, netrukus po to, kai išleido savo pripažintą Sunny Murray dokumentinį filmą „Sunny’s time now“. Kompanija labai palaikė Johanssoną (mūsų amžinai ačiū), o Prum vaidino jį savo 2017 m. dokumentiniame filme „Blue for a moment“, taip pat per pastaruosius kelerius metus išleido daugybę Sven-Åke ir jo panašiai mąstančių kolegų albumų.
Sven-Åke Johansson, Pierre Borel, Axel Dörner, Joel Grip ir Simon Sieger – Stumps (Ni-Vu-Ni-Connu, 2022) *****
Šiame fantastiškame albume prie Johanssono prisijungia saksofonininkas Pierre’as Borelis, trimitininkas Axelis Dörneris, bosistas Joelis Gripas ir pianistas Simonas Siegeris, kuris, jo teigimu, yra jo „magnum opus“ mažiems ansambliams. Su tokiu pareiškimu iš vyro, kuris dalyvavo kai kuriuose tikrai legendiniuose mažuose ansambliuose, tai tikrai patraukė mano dėmesį. Albumą galima įsigyti skaitmeniniu formatu, o tiems, kurie nori turėti fizinį objektą, jį galima įsigyti kaip riboto leidimo guminį diską su grojimo anga, kad galėtumėte įkelti jį į patefoną. Guminiame diske nėra muzikos, tačiau jame yra skaitmeninių failų QR kodas. Johansson pažymi, kad taip yra dėl eilių ir išlaidų išleidžiant vinilo leidimus dabar, kai tai vėl madinga. Taip pat gudriai kalbama apie suvokiamą turinio trūkumą, susijusį su skaitmeniniais failais, ir kai kurių norą įsigyti apčiuopiamą objektą (net jei jie jo neklauso). Kadangi šiais laikais žmonės didžiąją dalį savo klausymosi atlieka skaitmeniniu būdu – ir aš esu kaltas, kaip ir kiti – kam daryti visas problemas gaminant grojamąjį produktą, kai guminis diskas gali tarnauti tam pačiam tikslui ir išvengti pertekliaus?
Kiekvienam takeliui „Kilmų“ tema kartojama keturis kartus, pirmyn ir atgal. Iš ten gabalai plečiasi ir išlaiko mazgišką, tvirtą ir neramią estetiką, kuri puikiai dera su Johannsono siūbuojančiais ledo srautais. Tema yra lengvai įsimenanti, neatrodo, kad ji būtų pirmą kartą perklausoma, net jei ji šiek tiek keičiama kiekvieną kartą, kai ji grojama. Jis grįš jums vėliau. Improvizacijos yra pamatuotos ir meistriškos, kaip galite numanyti iš čia dalyvaujančių žaidėjų. Išmatuota turiu galvoje, kad nėra per daug laisvo pūtimo, tačiau ragai vis tiek skleidžia gana bjaurius garsus. Bendrą strategiją tam tikru laipsniu užmaskuoja labiau nuotykių kupinos dalys, tačiau ji išlaiko pusiau struktūrizuotą pojūtį, tačiau nėra griežta. Atrodytų, kad bet kokia strategija yra susijusi su paprastų raštų ir pasikartojimų naudojimu kaip šuoliu į griežtą ir negausią improvizaciją, galbūt šeimą su jo trijule su Bertrandu Denzleriu ir Joeliu Gripu, tačiau šis kvintetas iš tikrųjų yra atskiras darinys – akivaizdu, kad su skirtingais aktorių kolektyvais ir platesniu skambesiu. Puikūs solo ir improvizacijos iš meistriškų muzikantų grupės – tai puikus albumas, prie kurio vėl ir vėl grįžtu nuo pat 2022 m. pabaigos. Pirkite guminį diską arba nepirkite, bet klausytis muzikos būtina, labai rekomenduojama.
Rüdiger Carl & Sven-Åke Johansson – Fläche und Figur, 14 Duos für Akkordeon und Drumsets (Ni-Vu-Ni-Connu, 2023 m.)
Čia gausiai dvelkia gerai įsitvirtinęs duetas – Sven-Åke su savo bendraminčiu piktadariu, tikrai apsišvietusiu kompozitoriumi ir multiinstrumentalistu Rüdigeriu Carlu. Jie du jame dalyvauja nuo 1968 m. įvairiose grupėse, kaip Bergisch-Brandenburgisches Quartett, Night and Day, NMUI ir Hudson Riv, taip pat jų pačių sukurtas duetas kuria nuostabius albumus, tokius kaip „Fünfunddreissigvierzig“ ir „Djungelmusik med sång“. Prum dokumentavo 2010 m. Künstlerhaus Bethanien surengtą atsisveikinimo koncertą, kuriame duetas koncertuoja pagrindinėje buvusios diakonių ligoninės koplyčioje savo filme „Tschüss Bethanien“. Kiti poros leidimai yra 2011 m. „d’accord“ ir 2020 m. „Råka I-VI“ – abu puikūs albumai, abu įrašyti 90-ųjų pabaigoje/2000-ųjų pradžioje. Taigi praėjo šiek tiek laiko, kai jie išleido visiškai naujos medžiagos, tokios kaip ši, kad būtų galima pažvelgti į perspektyvą. „Fläche und Figur“ (Paviršius ir figūra) buvo įrašytas 2021 m. Johanssono studijoje Berlyne, kai Carl grojo akordeonu, o Sven-Åke – perkusija.
Kaip ir daugelis Carlo ir Johanssono kartu kuriamos muzikos, tai žaismingas folko ir laisvos improvizacijos derinys. Nė vienas iš takelių nėra pavadintas, tik priskirti raidiniai ir skaitiniai ženklai, kad būtų pažymėta jų seka įrašuose. Nepaisant pavadinimų trūkumo, šie kūriniai yra gana skirtingi ir įvairus, nes čia skamba tik du instrumentai. Kai kurie takeliai ieško ir tyrinėja dantytus garsus ir staccato frazes, kol užklumpa kibirkštis ir užsidega. Kai kurie naudoja liaudies melodijas kaip šokinėjimą laisvai žaisti, o kai kurie demonstruoja garsus, kurių iš šių instrumentų visai nesitikėtum. Nepakankama visa muzika – duetas įspūdingai valdo savo skambesį. Tai ypač naudinga, kai Johanssonas svyruoja po šurmuliu, o Carlas užsifiksuoja į užraktą. Kituose kūriniuose Carl mušamai groja akordeonu, o Johanssonas iš savo spąstų ištrina įspūdingus garsus. Tai nuostabi muzikos kolekcija iš dviejų ilgamečių kolegų, kurių legendinis darbas ir toliau žengia į priekį.